snarglianosis

snarglianõsis, -ė smob. (2) Vlkv, snar̃glianosis (1) menk. 1. kas snargliuota nosimi: Tuoj nusišluostysi nosį, tu snar̃glianosi! Ds. 2. kas nesubrendęs, pienburnis: Teišgirsiu dar kartą aš tave taip bekalbančią ar pamatysiu su šiuo snarglianosiu – nesišauk tada dievų pagalbos V.Krėv.